****
Toliai
Užėjau šiąnakt į savo arklides.
Žirgeliai ramūs, tylūs, bet nemiega.
paglosčiau kai kuriems iš jų švelniasias galveles,
Įpyliau dar vandens, įbėriau avižų, padėjau šieno...
Bet neprisilietė prie vaišių alkani.
Nė nepajudino galvų jaunieji mano broliai...
Budėjo rimtyje ramybės prasmę jausdami...
Gal jautės jiems , kad ryto metą laukia... Toliai?
Taip tylu ir ramu...Stojnelėj mano laiką šianakt leido
Gili Rimtis, papuošus Laime savo veidą.
Uždengus nugaras žirgų su savo tamsiai mėlyna skraiste,
Tikėjosi toli nujot su manimi šiandien ryte.
Taip ir padarėm! Pražioj- šuoliais jojom!
Po to paleidom brolius ( tyliai susižvalgę ) žingine.
Kad nepailstų eiklios brolių kojos
Kad švelniai pasagos kalbėtųs su žeme...
Užkopę į aukštesnę kalvą tyloje,
Jau dienos šviesai kuo pilniausiai išsiskleidus,
Rytinei žvaidždei įsižiebus brolių kaktose,
Staiga sustingom ir sustojom:
Pamatę TOLIUS ! ... išsižiojom...
Na, o po to ir vėl laimingai jojom, jojom, jojom...
Ir iki šiolei ...
... tebejojam !
***
Saldžioj būty
Nugrimzdus tyliu
Atvėrus langą
Kylančių jausmų.
Saldžioj būty
Saulelė kyla
Pritvinkus mylias
Kosmoso takų.
Saldžioj būty
Fiksuojas gylis,
Matuojas aukštis,
Veriasi erdvė...
Saldžioj būty
Varpelių gausmas
Ir angelo sparnų
Jauki giesmė.
Saldžioj būty
Sotumo jausmas,
Paleistas skausmas,
Nerimas visų...
Saldžioj būty
Gyvena džiausgsmas!
Gyvena Meilė! Laimė!
Kelia lig dausų...
Salžioj būty
Ištirpęs vėjas,
Ištirpus Saulė, Žemė,
Dangūs mėlyni.
Salžioj būty
Gerumo fėja
Dalina Taiką.
Imk. Laikyk. Dalyk.
2013 – 2014
*****
Medum patepei širdį:
Patepta nebegirgžda.
Pradėjo vertis durelės:
Vien durelės, pasirodo, širdelėj!
Meilės aromatui sklindant
Jos atsidaro.
Šimtai tūkstančių...
Ne, ne! Daugiau durelių!
Joms atsivėrus
Matau žvaigždes...
2013 02 03
Narajani
Ir kur bepasisukčiau
Ar pagalvočiau ką
Ar nieko
Vis mato mane,
Žino
Atpažįsta
2007 12 22
Saulės sapnas
Blyksi pasąmonėj,
Spindi, sūpuoja,
Apgaubia.
Dyla garsų sumišimas.
Kyla harmonija tylai.
Siuva palaimintos mintys
Taką į saulės sapnus.
2007 12 22
Žvaigždės sprogimas į ... save
Kai piramidės dinozaurų nugarų
Vėl spjaudėsi spalvotom džiaugsmo salvėm,
Aš pagalvojau gyvenu...
Nerealiai gražiam pasauly!
Kai juoko bokštai tūtomis aukštyn,
O jūros šilumos platyn keliavo.
Kai aitvarai širdies veržliai,
Bet nuostabiai švelniai siūbavo,
Aš supratau, kad viskas Tu.
Aš supratau, kad viskas Tavo.
Nuolankiai lenkt žemai žemai
Norėčiau mažą galvą savo
Ir apdainuot pasauliui ką jaučiu,
Kaip sprogstu į save!
Kai jau žinau, kad viskas Tu!
Kai jau žinau, kad viskas Tavo!
Ir viskas vienu metu tada man:
Visos pasaulio vaivorykštės.
Visa diena ir visa naktis,
Visas pasaulio džiaugsmas ir skausmas…
Pilnatis, delčia, jaunatis…
Visa pasaulio patirtis!
Ateitis.
Dabartis...
Visas pasaulis manyje tada!
Ir ne tik jis...
2007
*****
Medaus ir vyšnių glajaus upės
Iš debesų kalnų
Vingruoja ramumu.
Visų apglėbti negaliu:
Apkabinu Tave, visovės narį.
Myliu.
Tyliu.
..ir gera...
2007
*****
Ir kas gi esu aš
Prieš tas bangas?
Tegul dabar kalba bangos
Minčių lygmeny
Tegul kalba bangos.
Dabar
Aš
Pajūry.
2007
*****
Ei, Tu! Tasai, kur spindi virš galvos!
Kur nutvieski savim aplinkuj viską!
Kuriam bažnyčių bokštai skaisčiai tviska...
Girdi?! Аš Tavimi ir Tau esu!
2014 01 18
*****
Ar guliu aš, ar stoviu,
Ar sėdžiu, ar einu,
Ar dirbu, ar svajoju –
Visur Tave jaučiu.
Ir bėga mano dienos
Palaimos sūkury
Svarbiausia, kad ne vienas
Galaktikoj esi.
2012 – 2013
*****
Kai šviesios dienos širdį palytėja,
Norėčiau vėl patapt smaragdų fėja.
Kas rytą pasipuošt, pasidabint.
Per dieną jaukią daug smagių darbų nudirbt.
Kas naktį jaust, kad reikalinga, tai išgirst.
Kas dieną nekasdieniškąją kasdienybę vėl patirt.
Geltonų plytų kelią vėl atrast.
Svajonių pūkuose šiltai paskęst.
Tikslų, planų savų nebeturėt.
Vien atsiduoti, prisijungti ir padėt.
Jaust rūpestį ir globą, atsilygint tuo pačiu.
Norėčiau... Ne! Ne norėčiau, o geidžiu!
2013 m. pavasaris
*****
Na, gal jau ir praeina
Visokie man ten gedulai.
Galbūt galėčiau pasakyt net,
Kad man gyvenasi gerai?
Jau kuriasi svajonės naujos
Ir šviečiasi nauji planai.
Jau linksma, kad tikiu jais.
Nors... Niekad nežinai...
Bet šiandien viskuo aš džiaugiuosi.
Vėl skleidžias mėliuos laimės aitvarai.
Vėl būsena jauki užlieja artimųjų sielas.
Tai laisvė ir šviesa, gyvybė, meilė, gėris.
2014 01 17
*****
Hmm.... žvaigždės krinta tyliai...
Stebėti, ne girdėt jas lemta.
Stebuklai vyksta pamažu:
Atverti langą, kai duris uždaro, verta.
2025 08 24
*****
Pagaliau jau žinau!
Jau žinau, kur man dėt savo meilę!
Ji tokia... Begalinė... Plati...
Į jokį indą netelpa.
Bėda tokia: nemateriali.
Kodėl norėjau sutalpint ją į objektą?!
Juk visa apimanti ji , kažkam gal net.... anomali?...
Ačiū knygoms, draugams,
Ačiū mamai.
Ačiū būčiai, viršūnėms, šaknims....
Ačiū Tau, kurs skaitai ...ir gyvenimui...
Ačiū jūrai, kad ji taip arti:
Nes.... jau žinau, kur man dėt ....
....savo meilę!
2014 01 19
Šventa Trejybė ir vanduo
Mano Dievas Tėvas sėdi
Tiesiog man virš galvos –
Aštuntoj čakroj –
Tupi... sėdi...spindi...
Koks skirtumas, kaip kas pagalvos...
Tiesiog tai – mano siekiamybė.
Kieno – „mano“?
To, kur širdyje...
To, kuris veikia, šildo, tupi, sėdi, spindi...
Dievo sūnaus pozicijoje.
Mano šventoji dvasia –
Mano rankos.
Per jas aš išreiškiu save.
Tai – veiksmas, darbas,
Kartais – baltos lankos,
Kurios vilioja skleistis
Ir horizontalioj plotmėj bendraut,
Neužsisklęsti savyje.
Kaip kiekvienas mylimas
Ir mylintis sūnus
Noriu būt panašus į Tėvą.
Matyt kaip Jis,
Mąstyt kaip Jis.
Galop ir veikti taip, kaip Jis
Ir... būti Tėvu.
Viskas taip paprasta:
Nagi tai, apie ką šneka religijos!
Bet kol prieini prie to savo pojūčiais,
Daug vandens nuteka.
O paskui:
............ maudaus vandeny
............lyg poezijoj
............lyg poezijoj maudaus vandeny
..........mmm... dieviška...
Lyg poezijoj.... maudaus ..... vandeny...
Ir geriu vandenį......
Lyg poeziją!.....
Lyg poeziją...... geriu ......vandenį.
Mmmmmm... dieviška!
Lyg poeziją
Geriu
Vandenį!
2014 01 09
*****
Jaučiuos kaip kaktusas
Išmestas patvory.
Šaknis bandau įleist,
Užuodus žemę.
Bet saulė vasaros tokia kaitri…
Net mano spygliams šonus gelia…
Meldžiu lietaus. Aukštai! Dangaus...
Ir mintimis keliuos link debesėlio,
Bet mintyse tiktai ir drėgmę gaus
Mani spygliai ant tako smėlio.
Ir nesvarbu, kad vasara kaitri.
Išleidžiu žiedą paskutinį.
Gal tapsiu bitei patraukli?
Nesimatys gal netgi spyglių?
2014 01 21
*****
Gyvata
Garsas išgirsta tylą.
Į aukštumas žemė prabyla.
Gyvatė į viršų pakyla
Ir baimė suskyla, nubyra.
Gyvuoja, bujoja Buvata
Iškėlusi galvą Gyvata.
Vingiuoja, sūpuoja ir meta
Aukštybėn!... suskambusią natą.
...OM...
Rimsta, nurimsta ir tilsta,
Tiltai per jūras nugrimzta.
Tolsta nutilusios natos,
Vien tik šviesa dabar matos.
2014 01 21
***
O žvaigždelės šiandien mirga.
Gyvos jos, matai? Girdi?
Mirga, spirga...
Dar ir sninga...
Išsižiok!
Gal į burną prisnigs?!
2014 01 22
*****
Ir tiek jau nuostabių dienų
Praleidau vėjais....
...Laukdama!
Ir tiek akimirkų džiugių!
Galvodama, kad džiaugtis negaliu,
...nes... aš viena!...
Na, o dabar ramu, džiugu.
Darau ką noriu siausdama…
Darau ką noriu, kai tyliu...
Ir kai... Bet ką!... Bet ką!... Bet ką!...
Pasaulis sukas - man!
Ir saulė švyti.
Ir medis tyli – man.
Ir samana žalia – tik man!
Jeigu kas nori – te pavydi!
Su niekuo nieko nebereik dalintis:
Visi tą patį gali tuo pačiu metu turėt!
Ir nieko laukti nebereik, kai mintys,
Kad galima gyvent “tuoj pat” nušvinta…
Nes iš tiesų: tuoj pat ir galima MYLĖT !!!
P.S. Ir nieko nieko iš to mylimo (nei iš savęs) nesitikėt!
Tiesiog pabust ryte ir meilės spinduliu
Nuklyst pas jį, nes … noris taip.
Ir šildyti.
2014 01 27
Dabar aš pati
Kaip tas smėlis,
Pajūrio smėlis,
Supustytas vėjo.
Kai dar per jį neėjo
Nė viena žmogiška pėda...
Dabar aš pati
Kaip tas mėlis,
Žydrynės begalinės mėlis
Su atvira erdve...
Dabar aš pati
Kaip tas vėjas,
Laisvai plazdenantis
Viršybėj visada...
Ta laisvė, begalybė,
Aukštis, veiksmas,
Tas stichiškas buvimas
Neprotingas, kaip pati gamta.
Taip lygu lygu , nors dėsninga
Netgi įkvėpt jau nesinori giliai,
Jau ir šiek tiek
gana.
2013 10 25
*****
Visi tie tūkstančiai Manęs
Štai - stovi prieš Tave
Ir brolis. Va – ir tėvas.
Ir visi tie, kurie man brangūs dar gyvi.
Štai – pažiūrėk.
Graži išsirikiavusi kariauna.
Ką įsakysi padaryt?
Mylėt? Statyt? Užsimokėt už viską? Ar atsiprašyt...
Nuolankiai lenkias mūsų galvos
Ir keliai linksta prieš Tave.
Ir rankos stiprios dirba
Ir širdis.
Tebūna kaip sakai, nes...
Prieš Tave mes - lašas.
2014 01 26
*****
Išsimaudžius kančios ugnies sūkury,
Išlipu į krantą tyra kaip deimantas.
Apsidairius nustembu:
Neplaukiau, nesiekiau, o...
Kitas krantas!
*****
Saulė plaukuose
Toliai akyse
Gelmės širdyse
Meilė visuose
Vėjas plaukuose
Toliai akyse
Gelmės širdyje
Laisvė visuose
Smėlis plaukuose
Toliai akyse
Gelmės širdyse
Laimė visuose
Rasos plaukuose
Toliai akyse
Gelmės širdyse
Taika visuose
2014 03 29
*****
Mano žemė miega
Tyli sustingus. Kaupia jėgą.
Laukia saulės kaitros
Iš Tavo dangaus.
Маno žemė miega
Tyli, giliai nurijus
Troškulį, alkį ir gėdą,
Laukia Saulės kaitros
Ir tiki, kad gaus.
O kai gaus – atsigaus,
Jos perkūnai vėl griaus.
Gausybės ragas pagreitį įgaus...
Jei tik gaus
Saulės kaitros
Iš Tavo dangaus...
Маno žemė miega.
Laukia saulės kaitros
Iš Tavo dangaus...
Ir štai: gauna! Atsigauna!
Gausybės ragas pagreitį įgauna!
Griausmai perkūnų stogus rauna...
Ir ... matos žvaigždės.
Mes šnekamės su jom ... abudu pagaliau!
2014 01 30
Man Tavo Tiesos Žodis – Maistas
Man Tavo Tiesos Žodis – Vaistas
Vaikštau PAGIJUS ir SOTI.
Ačiū, kad Tiesą kalbi.
2014 04 11
*****
Aš tolstu nuo tavęs,
Prie tavęs nepriartėjus.
Ugnis draugauja su rasa
Ir plaiksto plaukus
sustingimo vėjas.
Ir vaikštau anglimis basa
Apsvilusi, net apanglėjus...
Aš tolstu nuo tavęs,
Prie tavęs nepriartėjus.
Ir gieda tylos paukščiai,
Čiurlena sąstingio lietus...
Bendrauja garsiai nebylumo žuvys.
...Aš laukiu to, ko niekada nebus...
Pavasaris sausai žaliuoja.
Vibruoja šaltis, smaugdamas garus,
Augina saulė mirtį sulapojusią.
...Aš laukiu to, ko niekada nebus...
...Aš laukiu to, ko niekada nebus...
Saulės sapnas
Blyksi pasąmonėj.
Spindi. Sūpuoja.
Apgaubia.
Dyla garsų sumišimas.
Kyla harmonija tylai.
Siuva palaimintos mintys.
Taką į saulės sapnus.
2007 12 22
Tantra (Transformacijos praktika)
Dūduoja angelai
Ant mano mirties kapo.
Palaidota seniai
Pati mirtis man tapo!
2007
****
Vakaro tyla niveliuoja spalvas
Rimsta.
Ramybė gimsta.
Žemės garsas
Žemas, bet linksmas.
Rimsta.
Ramybė gimsta.
Kelia.
Ramybė kelia....
.....Nurodo Kelią,
Nutraukia karą...
....su Savastim.
*****
Aukštis viduje
Panašiai kaip
Paukštis danguje
Gražiai žiūrisi.
*****
Kaip gimnazistai šoka valsą paskutinį
Ir ruošiasi išmokti žaist su ugnimi.
Kaip storą stiebą puošia žiedas lotosinis,
Taip intelektą vainikuojame išmintimi.
Žvaigždžių kasos
Saulelė motulė.
Tėvas mėnulis.
Žvaigždės sesulės.
Sesės su kasom.
Štai sesės
Jau pina žvaigždžių kasas,
Štai broliai jau įtempia
Žvaigždžių žirgų vadžias.
*****
LABAS
-Kas tu esi?
-Niekas.
-Ką tu veiki?
-Viską.
-Kur?
-Visur.
-Kada?
-Visada.
-Ir dar vienas klausimas : kaip?
-Visaip.
-Taip taip...ir dar būtent taip ir ne kitaip...dėkuj .