Eilėraščiai

*****

Saldžioj būty

Nugrimzdus tyliu

Atvėrus langą

Kylančių jausmų.

Saldžioj būty

Saulelė kyla

Pritvinkus mylias

Kosmoso takų.

Saldžioj būty

Fiksuojas gylis,

Matuojas aukštis,

Veriasi erdvė...

Saldžioj būty

Varpelių gausmas

Ir angelo sparnų

Jauki giesmė.

Saldžioj būty

Sotumo jausmas,

Paleistas skausmas,

Nerimas visų...

Saldžioj būty

Gyvena džiausgsmas!

Gyvena Meilė! Laimė!

Kelia lig dausų...

Salžioj būty

Ištirpęs vėjas,

Ištirpus Saulė, Žemė,

Dangūs mėlyni.

Salžioj būty

Gerumo fėja

Dalina Taiką.

Imk. Laikyk. Dalyk.

2013 – 2014

*****

Medum patepei širdį:

Patepta nebegirgžda.

Pradėjo vertis durelės:

Vien durelės, pasirodo, širdelėj!

Meilės aromatui sklindant

Jos atsidaro.

Šimtai tūkstančių

Ne, ne! Daugiau durelių!

Joms atsivėrus

Matau žvaigždes...

2013 02 03

Narajami

Ir kur bepasisukčiau

Ar pagalvočiau ką

Ar nieko

Vis mato mane,

Žino

Atpažįsta

2007 12 22

Saulės sapnas

Blyksi pasąmonėj,

Spindi, sūpuoja,

Apgaubia.

Dyla garsų sumišimas.

Kyla harmonija tylai.

Siuva palaimintos mintys

Taką į saulės sapnus.

2007 12 22

Aš supratau, kad viskas Tavo

Nuolankiai lenkt žemai žemai

Norėčiau mažą galvą savo

Ir apdainuot pasauliui ką jaučiu

Kaip sprogstu į save…

Kai jau žinau, kad viskas Tu,

Kai jau žinau, kad viskas,

Kai jau žinau,

Kad viskas – Tavo…

2007 12 22

Žvaigždės sprogimas į save

Kai piramidės dinozaurų nugarų

Vėl spjaudėsi spalvotom džiaugsmo salvėm,

Aš pagalvojau gyvenu...

Nerealiai gražiam pasauly!

Kai juoko bokštai tūtomis aukštyn,

O jūros šilumos platyn keliavo.

Kai aitvarai širdies veržliai,

Bet nuostabiai švelniai siūbavo.

Aš supratau, kad viskas Tu.

Aš supratau, kad viskas Tavo.

Nuolankiai lenkt žemai žemai

Norėčiau mažą galvą savo

Ir apdainuot Pasauliui ką jaučiu,

Kaip sprogstu į save!

Kai jau žinau, kad viskas Aš!

Kai jau žinau, kad viskas Mano!

2007

*****

Medaus ir vyšnių

Glajaus upės

Iš debesų kalnų

Vingruoja ramumu.

Visų apglėbti negaliu:

Apkabinu Tave.

Tyliu.

Myliu.

2007

*****

Ir viskas vienu metu tada man.

Visos pasaulio vaivorykštės.

Visa diena ir visa naktis,

Visas pasaulio džiaugsmas ir skausmas…

Pilnatis, delčia, jaunatis…

Visa pasaulio patirtis!

Ateitis.

Dabartis

Visas pasaulis manyje tada

Ir ne tik jis...

2007

Ir kas gi esu aš

Prieš tas bangas?

Tegul dabar kalba bangos

Minčių lygmeny

Tegul kalba bangos.

Dabar

Aš

Pajūry.

2007

*****

Ei, Tu! Tasai, kur spindi virš galvos!

Kur nutvieski savim aplinkui viską!

Kuriam bažnyčių bokštai skaisčiai tviska!

Girdi?! Аš Tavimi ir Tau esu!

2014 01 18

*****

Ar guliu aš, ar stoviu,

Ar sėdžiu, ar einu,

Ar dirbu, ar svajoju –

Visur Tave jaučiu.

Ir bėga mano dienos

Palaimos sūkury

Svarbiausia, kad ne vienas

Galaktikoj esi.

2012 – 2013

*****

Kai šviesios dienos širdį palytėja,

Norėčiau vėl patapt smaragdų fėja.

Kas rytą pasipuošt, pasidabint.

Per dieną jaukią daug smagių darbų nudirbt.

Kas naktį jaust, kad reikalinga, tai išgirst.

Kas dieną nekasdieniškąją kasdienybę vėl patirt.

Geltonų plytų kelią vėl atrast.

Svajonių pūkuose šiltai paskęst.

Tikslų, planų savų nebeturėt.

Vien atsiduoti, prisijungti ir padėt.

Jaust rūpestį ir globą, atsilygint tuo pačiu.

Norėčiau... Ne! Ne norėčiau, o geidžiu!

2013 m. pavasaris

*****

Na, gal jau ir praeina

Visokie man ten gedulai.

Galbūt galėčiau pasakyt net,

Kad man gyvenasi gerai.

Jau kuriasi svajonės naujos

Ir šviečiasi nauji planai.

Jau linksma, kad tikiu jais.

Nors... Niekad nežinai...

Bet šiandien viskuo aš džiaugiuosi.

Vėl skleidžias mėliuos laimės aitvarai.

Vėl būsena jauki užlieja artimųjų sielas.

Tai laisvė ir šviesa, gyvybė, meilė, gėris.

2014 01 17

*****

Pagaliau jau žinau!

Jau žinau, kur man dėt savo meilę!

Ji tokia... Begalinė... Plati...

Į jokį indą netelpa.

Bėda tokia: nemateriali.

Kodėl norėjau sutalpint ją į objektą?

Juk visa apimanti ji kažkam gal net anomali...

Ačiū knygoms, draugams,

Ačiū mamai.

Ačiū būčiai, viršūnėms, šaknims.

Ačiū Tau, kurs skaitai ir gyvenimui.

Ačiū jūrai, kad ji taip arti:

Nes jau žinau, kur man dėt savo meilę!

2014 01 19

Šventa Trejybė ir vanduo

Mano Dievas Tėvas sėdi

Tiesiog man virš galvos –

Aštuntoj čakroj –

Tupi... sėdi...spindi...

Koks skirtumas, kaip kas pagalvos...

Tiesiog tai – mano siekiamybė.

Kieno – „mano“?

To, kur širdyje...

Ar saulės rezginyje...

To, kuris veikia, šildo, tupi, sėdi, spindi...

Dievo sūnaus pozicijoje

Mano šventoji dvasia –

Mano rankos.

Per jas aš išreiškiu save.

Tai – veiksmas, darbas,

Kartais – baltos rankos,

Kurios vilioja skleistis

Ir horizontalioj plotmėj bendraut,

Neužsisklęsti savyje.

Kaip kiekvienas mylimas

Ir mylintis sūnus

Noriu būt panašus į Tėvą.

Matyt kaip Jis,

Mąstyt kaip Jis.

Galop ir veikti taip, kaip Jis

Ir... būti Tėvu.

Viskas taip paprasta:

Nagi tai, apie ką šneka religijos!

Bet kol prieini prie to savo pojūčiais,

Daug vandens nuteka.

O paskui: maudaus vandeny

Lyg poezijos

Lyg poezijos maudaus vandeny

Mmmm... dieviška...

Lyg poezijos maudaus vandeny...

Ir geriu vandenį

Lyg poeziją,

Lyg poeziją geriu vandenį.

Mmmmmm... dieviška!

Lyg poeziją

Geriu vandenį!

2014 01 19

*****

Jaučiuos kaip kaktusas

Išmestas patvory.

Šaknis bandau įleist

Užuodus žemę.

Bet saulė vasaros tokia kaitri…

Net mano spygliams šonus gelia…

Meldžiu lietaus. Aukštai! Dangaus.

Ir mintimis keliuos link debesėlio,

Bet mintyse tiktai ir drėgmę gaus

Mani spygliai ant tako smėlio.

Ir nesvarbu, kad vasara kaitri.

Išleidžiu žiedą paskutinį.

Gal tapsiu bitei patraukli?

Nesimatys gal netgi spyglių?

2014 01 21

*****

Garsas išgirsta tylą.

Į aukštumas žemė prabyla.

Gyvatė į viršų pakyla

Ir baimė per pusę suskyla.

Gyvuoja, bujoja buvata

Iškėlusi galvą gyvata.

Vingriuoja, sūpuoja ir meta

Aukštybėn suskambusią natą.

...OM...

Rimsta, nurimsta ir tilsta,

Tiltai per jūras nugrimzta.

Tolsta nutilusios natos,

Vien tik šviesa dabar matos.

2014 01 21

*****

O žvaigždelės šiandien mirga.

Gyvos jos, matai? Girdi?

Mirga, spirga...

Šiandien sninga...

Išsižiok!

Gal į burną prisnigs?

2014 01 22

*****

Ir tiek jau nuostabių dienų

Praleidau vėjais!

...Laukdama!...

Ir tiek akimirkų džiugių!

Galvodama, kad džiaugtis negaliu,

...nes... aš viena!...

Na, o dabar ramu, džiugu.

Darau ką noriu siausdama…

Darau ką noriu, kai tyliu...

Ir kai... Bet ką!... Bet ką!... Bet ką!...

Pasaulis sukas - man!

Ir saulė švyti.

Ir medis tyli – man

Ir samana žalia – tik man!

Jeigu kas nori – te pavydi!

Su niekuo nieko nebereik dalintis:

Visi tą patį gali tuo pačiu metu turėt!

Ir nieko laukti nebereik, kai mintys,

Kad galima gyvent “tuoj pat” nušvinta…

Ir iš tiesų: tuoj pat galima MYLĖT !!!

P.S. Ir nieko nieko iš to mylimojo nesitikėt!

Nei iš savęs!

Jau kiek gi nuostabių dienų

Praleidau vėjais laukdama…

Na, o dabar ramu, džiugu.

Darau ką noriu neplepėdama.

Pasaulis sukas man!

Ir gėlės linksmos žydi

Ir saulė švyti ir medis tyli,

Ir samana: žalia tik man!

Su niekuo nebereik dalintis

Ir nieko laukti nebereik!

Tuojau pat galima gyventi!

Tiesiog pabust ryte ir meilės spinduliu

Nuklyst pas jį, nes … noris taip

Ir šildyti. Mylėt.

2014 01 27

Dabar aš pati

Kaip tas smėlis,

Pajūrio smėlis,

Supustytas vėjo.

Ir dar per jį nepraėjo

Nė viena humaniška pėda.

Dabar aš pati

Kaip tas mėlis,

Žydrynės begalinės

Su atvira erdve.

Dabar aš pati

Kaip tas vėjas

Laisvai plazdenantis

Viršybėj visada.

Ta laisvė, begalybė,

Aukštis, veiksmas.

Tas stichiškas buvimas

Neprotingas, kaip pati gamta.

Taip lygu lygu ir dėsninga

Netgi įkvėpti

Jau nesinori giliai,

Jau ir šiek tiek gana.

2013 10 25

*****

Visi tie tūkstančiai Manęs

Štai - stovi prieš Tave

Ir brolis. Va – ir tėvas.

Ir visi tie, kurie man brangūs dar gyvi.

Štai – pažiūrėk.

Graži išsirikiavusi kariauna.

Ką įsakysi padaryt?

Mylėt? Statyt? Užsimokėt už viską? Atsiprašyt...

Nuolankiai lenkias mūsų galvos

Ir keliai linksta prieš Tave.

Ir rankos stiprios dirba

Ir širdis.

Tebūna kaip sakai, nes...

Prieš Tave mes - lašas.

2014 01 26

*****

Atsiprašau, Šviesybe,

Už viską. Už viską. Už viską.

Už visus norus, už puikybę,

Už tai, kas tik atrodė – tviska.

Už tamsą, paklydimą, už kerus,

Kuriuos pati skleidžiau,

Kad tik ilgiau negrįžti į Namus...

Atsiprašau už gėlą, skausmą, kančią.

Atsiprašau, kad nemačiau

Aš kenčiančių kitų.

Atsiprašau. Bet kas iš atsiprašymo?...

Gyvent norėčiau paisydama norų tavų.

O tavo norai net neegzistuoja.

Tai ką gi veikt? Gyvent dėl kitų?

O gal kiti taip pat neegzistuoja?

Na, gal pasuksiu jau Namo.

O ten jau bus, kaip bus.

2014 01 26

*****

Išsimaudžius kančios ugnies sūkury,

Išlipu į krantą tyra kaip deimantas.

Apsidairius nustembu:

Neplaukiau, nesiekiau, o

Kitas krantas!

*****

Smėlis plaukuose

Toliai akyse

Gelmės širdyse

Meilė visuose

Smėlis plaukuose

Toliai akyse

Gelmės širdyje

Laimė visuose

Smėlis plaukuose

Toliai akyse

Gelmės širdyse

Taika visuose

Smėlis plaukuose

Toliai akyse

Gelmės širdyse

2014 03 29

*****

Mano žemė miega

Tyli sustingus. Kaupia jėgą.

Laukia saulės kaitros

Iš Tavo dangaus.

Маno žemė miega

Tyli, giliai nurijus

Troškulį, alkį ir gėdą,

Laukia Saulės kaitros

Ir tiki, kad gaus.

O kai gaus – atsigaus,

Jos perkūnai vėl griaus.

Gausybės ragas pagreitį įgaus...

Jei tik gaus Saulės kaitros

Iš Tavo dangaus...

Маno žemė miega.

Laukia saulės kaitros

Iš Tavo dangaus...

Ir štai: gauna! Atsigauna!

Gausybės ragas pagreitį įgauna!

Griausmai perkūnų stogus rauna...

Ir ... matos žvaigždės.

Mes šnekamės su jom abudu pagaliau!

2014 01 30

Man Tavo Tiesos Žodis – Maistas

Man Tavo Tiesos Žodis – Vaistas

Vaikštau PAGIJUS ir SOTI.

Ačiū, kad Tiesą kalbi.

2014 04 11

*****

Aš tolstu nuo tavęs,

Prie tavęs nepriartėjus.

Ugnis draugauja su rasa

Ir plaiksto plaukus

sustingimo vėjas.

Ir vaikštau anglimis

Apsvilusiai basa.

Aš tolstu nuo tavęs,

Prie tavęs nepriartėjus.

Ir gieda tylos paukščiai,

Čiurlena sąstingio lietus.

Bendrauja garsiai nebylumo žuvys.

...Aš laukiu to, ko niekada nebus...

Pavasaris sausai žaliuoja.

Vibruoja šaltis, smaugdamas garus,

Augina saulė mirtį sulapojusią.

...Aš laukiu to, ko niekada nebus...

Saulės sapnas

Blyksi pasąmonėj.

Spindi. Sūpuoja.

Apgaubia.

Dyla garsų sumišimas.

Kyla harmonija tylai.

Siuva palaimintos mintys.

Taką į saulės sapnus.

2007 12 22

Tantra

Dūduoja angelai

Ant mano mirties kapo.

Palaidota seniai

Pati mirtis man tapo!

2007

Vakaro tyla (niveliuoja spalvas)

Rimsta.

Ramybė gimsta.

Žemės garsas

Žemas, bet linksmas.

Jau!

Jau pripratau prie kančios.

Jau numiriau linksmybėms.

Jau rimdama stebiu

Pasaulio beprotybę.

Jau springdama geriu

Įspigusią ramybę.

Aukštyn rankas keliu

Ir pasiduodu Tylai,

Atjautai,

Ramybei.

2014 05 18

*****

“Aukštis viduje“

Panašiai kaip

„Paukštis danguje“

Gražiai žiūrisi.

*****

Тupi tupi vabaliukas.

Šypso šypso

Pievos pūkas.

Kyla kyla

Minties rūkas.

Skrenda skrenda

Lėktuviukas.

*****

Kaip gimnazistai šoka valsą paskutinį

Ir ruošiasi išmokti žaist su ugnimi.

Kaip storą stiebą puošia žiedas deimantinis,

Taip intelektą vainikuojame išmintimi.

Žvaigždžių kasos

Saulelė motulė.

Tėvas mėnulis.

Žvaigždės sesulės.

Sesės su kasom.

Sesės susipinkim

žvaigždžių kasas.

Broliai įtemkim

Žvaigždžių vadžias…

Miestas

Sako lietus… Už lango… Mieste…

Sako šlapia… Nyku… Nebylu…

Bet juk Lietus!... Už lango... Mieste.

Tai, kad sako... Nedyvai.

Sako naktis... Už lango... Mieste...

Sako juoda... Tamsu... Negyva...

Bet juk Naktis... Už lango... Mieste...

Tai, kad sako... Nedyvai.

*****

Gyveno kartą žvakė

Ir Dievas jai pasakė:

- Nugyvenk gyvenimą kaip žvakė

Ir viskas bus gerai.

Priedainis:

Lia lia lia lia lia lia lia

Lia lia lia lia lia lia

Lia lia lia lia lia lia lia lia

Lia lia lia lia lia lia lia lia .

Gyveno kartą paukštis.

Ir mėgo paukštis aukštį,

Nes buvo paukštis jis.

Priedainis...

Gyveno kartą šuo.

Ir buvo ne bet kuo,

Nes buvo jisai šuo.

Priedainis...

Gyveno kartą gandras.

Ir buvo baisiai mandras,

Nes buvo gandras jis.

Priedainis...

Gyveno kartą žmogus.

Jis buvo išdidus.

Ir buvo išdidus,

Nes buvo jis žmogus. (“Žiaurus” dar gali būti)

Priedainis...

Gyveno kartą lapė.

Turėjo gerą akį.

Žiūrėjo ji su akimi,

Nes ką jai veikt su ja.

Priedainis...

Gyveno kartą arklys

Ir arė lauką jis.

O ką daugiau darys

Gyvendamas arklys?

Priedainis...

Gyveno krokodilas.

Jo dantys greit sudilo,

Nes šitiek valgė jis.

Priedainis...

Gyvena saulė

Ir šviečia skaisčiai saulė,

Nes ji yra skaisti.

Priedainis...

Gyvena ir mėnulis.

Man primena jis nulį.

Na ir kas, kad panašus į nulį.

Vis tiek mėnulis jis.

Priedainis...

*****

Ačiū Tau už Naktį, Dieve.

Ačiū Tau už Dieną.

Ačiū Tau už Taiką, Dieve.

Ačiū Tau už Giedrą.

Ir už viską, ir už viską,

Ir už viską tralialia.

Štai ir baigiasi malda J